Turinys
Trumpai:
- Cinko bisglicinatas — tai cinkas, sujungtas su aminorūgštimi glicinu; tai viena iš geriausiai įsisavinamų cinko formų.
- Palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, odos sveikatą ir žaizdų gijimą.
- Paprastai būna švelnesnis skrandžiui nei cinko oksidas ar cinko sulfatas.
- Rekomenduojama paros norma suaugusiesiems — 8–11 mg; viršutinė saugi riba — 40 mg.
Cinko bisglicinatas — tai chelatinė cinko forma, kurioje mineralas yra sujungtas su dviem aminorūgšties glicino molekulėmis. Tokia struktūra padeda organizmui lengviau įsisavinti cinką ir dažnai būna švelnesnė virškinimo sistemai nei kitos cinko formos. Šiame straipsnyje aiškiname, kas yra cinko bisglicinatas, kuo jis skiriasi nuo įprastų cinko papildų, kokią naudą teikia ir kaip jį teisingai vartoti.
Pagrindinės išvados
- Cinko bisglicinatas — chelatinė forma, kurioje cinkas susietas su glicinu, todėl gerai įsisavinamas.
- Cinkas būtinas imuninės sistemos ląstelėms, odos atsinaujinimui ir žaizdų gijimui.
- Ši forma paprastai rečiau sukelia pykinimą nei neorganinės cinko druskos.
- Įprasta paros dozė — 8–15 mg; ilgalaikis viršijimas gali mažinti vario kiekį organizme.
Kas yra cinko bisglicinatas?
Cinkas yra būtinas mikroelementas, kurio žmogaus organizmas pats negamina, todėl jo turime gauti su maistu arba papildais. Cinkas dalyvauja daugiau nei 300 fermentų veikloje ir yra svarbus ląstelių dalijimuisi, baltymų sintezei bei imuninės sistemos funkcijai.
Cinko bisglicinatas yra chelatinė šio mineralo forma. Chelatas reiškia, kad cinko jonas yra „įvilktas“ į organinę molekulę — šiuo atveju į aminorūgštį gliciną (iš čia ir pavadinimas „bisglicinatas“: dvi glicino molekulės vienam cinko jonui). Glicinas yra pati mažiausia aminorūgštis, kurią organizmas gerai pažįsta ir lengvai pasisavina.
Kai cinkas yra susietas su glicinu, jis tampa stabilesnis virškinimo trakte ir mažiau reaguoja su kitomis maisto medžiagomis, pavyzdžiui, fitatais, kurie gali trukdyti įsisavinimui. Dėl to cinko bisglicinatas paprastai priskiriamas prie gerai įsisavinamų, vadinamųjų organinių cinko formų.
Geriausi natūralūs cinko šaltiniai — austrės, raudona mėsa, paukštiena, moliūgų sėklos, anakardžių riešutai ir avinžirniai. Vis dėlto cinkas iš augalinių šaltinių įsisavinamas sunkiau, nes juose esantys fitatai suriša mineralą. Žmonėms, kurie mėsos valgo mažai arba nevalgo, taip pat sportuojantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms papildai, tokie kaip cinko bisglicinatas, gali padėti užtikrinti reikiamą mineralo kiekį.
Kuo cinko bisglicinatas skiriasi nuo kitų cinko formų?
Vaistinėse ir parduotuvėse galima rasti ne vieną cinko formą, ir jos nėra vienodos. Dažniausiai sutinkamos šios:
- Cinko oksidas — neorganinė forma, pigi, tačiau įsisavinama prasčiau.
- Cinko sulfatas — neorganinė druska, efektyvi, bet dažniau dirgina skrandį ir sukelia pykinimą.
- Cinko gliukonatas ir citratas — organinės formos, įsisavinamos geriau nei oksidas, švelnesnės nei sulfatas.
- Cinko pikolinatas — cinkas su pikolino rūgštimi, gerai įsisavinama forma.
- Cinko bisglicinatas — cinkas su glicinu, pasižymi geru įsisavinimu ir švelnumu virškinimo sistemai.
Pagrindinis skirtumas — kaip organizmas mineralą priima. Chelatinės formos, tokios kaip cinko bisglicinatas, „nešioja“ cinką kartu su aminorūgštimi, todėl mineralas patenka į žarnyną jau apsaugotas o kitų mineralų konkurencija įsisavinimui daro mažesnę įtaką. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių skrandis jautrus, ir tiems, kuriems kitos cinko formos sukelia diskomfortą.
Kitas svarbus skirtumas — skrandžio tolerancija. Neorganinės cinko druskos, ypač sulfatas, gali dirginti skrandžio gleivinę, todėl jas rekomenduojama vartoti tik su maistu. Cinko bisglicinatas dėl glicino apsaugos dažnai toleruojamas geriau, todėl tinka ir jautresnio virškinimo žmonėms.
Cinko bisglicinato nauda imunitetui
Cinkas yra vienas svarbiausių mineralų imuninei sistemai. Jis reikalingas T limfocitų — ląstelių, kurios koordinuoja imuninį atsaką — brendimui ir veiklai. Kai cinko trūksta, imuninės ląstelės dauginasi lėčiau, o organizmui sunkiau kovoti su patogenais.
Tyrimai rodo, kad cinkas gali sutrumpinti peršalimo trukmę, kai jo pradedama vartoti per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų pradžios. Todėl cinko papildai dažnai rekomenduojami šaltuoju sezonu kartu su vitaminu C ir kitais imunitetą stiprinančiais papildais. Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) duomenimis, suaugusiam žmogui per dieną reikia 8–11 mg cinko, o nepakankamas cinko kiekis silpnina imuninį atsaką.
Cinko trūkumas siejamas su susilpnėjusiu imunitetu ir padidėjusiu jautrumu infekcijoms. Pakankamas cinko kiekis padeda palaikyti normalią imuninių ląstelių funkciją, todėl cinko papildai dažnai įtraukiami į imuniteto palaikymo planą šaltuoju metų laiku. Daugiau informacijos rasite NIH cinko apžvalgoje.
Cinko bisglicinatas odai ir žaizdų gijimui
Oda yra viena didžiausių cinko „vartotojų“ organizme. Cinkas dalyvauja odos ląstelių dalijimesi, kolageno sintezėje ir uždegimo valdyme, todėl jo pakankamas kiekis svarbus tiek odos būklei, tiek žaizdų gijimo greičiui.
Būtent todėl cinko trūkumas dažnai pasireiškia lėtai gyjančiomis žaizdomis, sausa ar sudirgusia oda. Cinko papildai, įskaitant cinko bisglicinatą, naudojami ir odos būklei palaikyti — ši forma vertinama dėl gero įsisavinimo, nes odos atsinaujinimui mineralo reikia nuolat.
Cinkas taip pat pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, todėl jis vertinamas ir esant į spuogus linkusiai odai. Kai kurie tyrimai rodo, kad cinko papildų vartojimas gali padėti sumažinti uždegiminius odos bėrimus, tačiau rezultatai būna individualūs, todėl svarbu palaikyti pakankamą, o ne per didelį mineralo kiekį.
Cinkas svarbus ne tik odai, bet ir plaukams bei nagams — jis dalyvauja baltymų sintezėje, iš kurios statomi plaukų ir nagų audiniai. Todėl cinko trūkumas dažnai pastebimas būtent per plaukų slinkimą ar lūžinėjančius nagus.
Cinko bisglicinatas hormonų pusiausvyrai
Cinkas dalyvauja daugiau nei vieno hormono gamyboje ir reguliavime. Jis svarbus normaliam testosterono lygiui palaikyti, skydliaukės hormonų veiklai ir insulino — hormono, kuris reguliuoja cukraus kiekį kraujyje — funkcijai.
Tyrimai sieja cinko trūkumą su sumažėjusiu testosterono kiekiu, o cinko papildų vartojimą — su normalios hormono koncentracijos atkūrimu esant trūkumui. Be to, cinkas reikalingas insulino sintezei ir kaupimui kasoje, todėl pakankamas šio mineralo kiekis svarbus ir cukraus apykaitai.
Taip pat cinkas reikalingas ląstelių dalijimuisi ir medžiagų apykaitai, todėl pakankamas jo kiekis prisideda prie normalios energijos apykaitos. Tai ypač aktualu aktyviai sportuojantiems žmonėms, kurių cinko poreikis gali būti didesnis dėl mineralo netekimo su prakaitu.
Cinko trūkumo požymiai
Cinko trūkumas gali išsivystyti palaipsniui ir būti ne iš karto pastebėtas. Dažniausi požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Dažnos peršalimo ligos ir silpnesnis imunitetas.
- Lėtai gyjančios žaizdos ar odos bėrimai.
- Plaukų slinkimas ir trapūs nagai.
- Apetito praradimas ir skonio ar kvapo pojūčio susilpnėjimas.
- Nuovargis ir sumažėjusi koncentracija.
Jei atpažįstate kelis iš šių požymių, verta pasikalbėti su gydytoju. Daugiau apie trūkumo atpažinimą rašome straipsnyje „6 cinko trūkumo požymiai“.
Rizikos grupėms priklauso vegetarai ir veganai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji virškinimo sutrikimais, kurie trukdo mineralams įsisavinti. Šioms grupėms cinko poreikis arba nuostoliai būna didesni, todėl joms verta atidžiau stebėti mineralo kiekį mityboje.
Kaip vartoti cinko bisglicinatą?
Dozė. Suaugusiesiems rekomenduojama cinko paros norma yra 8–11 mg. Papildų dozės paprastai būna 8–15 mg per dieną, kai kurių preparatų — iki 30 mg; konkrečią dozę rinkitės pagal poreikį ir gydytojo ar vaistininko rekomendaciją.
Kada vartoti. Cinko bisglicinatą geriausia vartoti su maistu arba iškart po jo — taip sumažinama skrandžio dirginimo rizika. Jei vartojate ir geležies ar kalcio papildus, cinką rekomenduojama gerti kitu metu, nes šie mineralai gali konkuruoti dėl įsisavinimo.
Trukmė. Cinko papildus dažniausiai vartojama kursais, pavyzdžiui, peršalimo sezonu arba esant nustatytam trūkumui. Ilgalaikiam vartojimui be pertraukų rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Maksimali dozė. Viršutinė saugi cinko paros riba suaugusiesiems yra 40 mg. Ilgą laiką viršijant šią ribą, gali sumažėti vario kiekis organizme ir atsirasti kitų sutrikimų, todėl didelių dozių be priežiūros vartoti nereikėtų.
Kam verta rinktis būtent cinko bisglicinatą? Ši forma dažnai rekomenduojama žmonėms su jautriu skrandžiu, taip pat tiems, kuriems kitos cinko formos sukeldavo pykinimą. Vegetarams ir veganams, kurių mityboje mažiau lengvai įsisavinamo cinko, chelatinė forma gali padėti efektyviau papildyti atsargas.
Rinkdamiesi papildą, atkreipkite dėmesį į etiketėje nurodytą gryno cinko kiekį, o ne viso junginio masę. Vienoje kapsulėje dažniausiai būna 8–15 mg cinko, todėl prieš vartojimą pasitikrinkite gamintojo rekomenduojamą paros porciją.
Šalutinis poveikis ir saugumas
Vartojant cinką rekomenduojamomis dozėmis, šalutinis poveikis pasitaiko retai. Dažniausiai gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas ar metalo skonis burnoje — šie simptomai dažniau būdingi cinko sulfatui, o cinko bisglicinatas dėl švelnesnės formos paprastai juos sukelia rečiau.
Svarbiausia taisyklė — neviršyti viršutinės 40 mg ribos. Didelės cinko dozės ilgesnį laiką gali išstumti varį ir sukelti vario trūkumą, kuris pasireiškia anemija ar neurologiniais simptomais. Nėščiosioms, žindančioms moterims ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis prieš vartojimą reikėtų pasitarti su gydytoju.
Sąveika su vaistais ir kitais mineralais
Cinkas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais. Jis gali sumažinti kai kurių antibiotikų (tetraciklinų ir chinolonų) įsisavinimą, todėl cinko papildą rekomenduojama vartoti bent 2 valandas prieš arba po šių vaistų. Panašiai cinkas veikia ir penicilaminą — vaistą, vartojamą sergant reumatoidiniu artritu.
Be to, cinkas konkuruoja su geležimi ir variu dėl įsisavinimo žarnyne, todėl šiuos mineralus geriausia vartoti skirtingu paros metu. Diuretikai gali padidinti cinko išsiskyrimą su šlapimu, o tai ilgainiui gali prisidėti prie trūkumo. Jei vartojate vaistus, prieš pradedant cinko papildus visada pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Dažniausi klausimai
Ar cinko bisglicinatas gerai įsisavinamas?
Taip. Cinko bisglicinatas yra chelatinė forma, kurioje mineralas susietas su aminorūgštimi glicinu. Tokia struktūra apsaugo cinką virškinimo trakte ir padeda jam geriau įsisavinti nei neorganinės formos, tokios kaip cinko oksidas.
Kada geriausia vartoti cinko bisglicinatą?
Cinko bisglicinatą geriausia vartoti su maistu arba iškart po jo. Tai sumažina skrandžio dirginimo riziką ir padeda išlaikyti stabilų įsisavinimą. Jei vartojate geležies ar kalcio papildus, cinką gerkite kitu metu.
Ar cinko bisglicinatas gali sukelti pykinimą?
Bet koks cinkas gali sukelti pykinimą, ypač vartojamas nevalgius ar didelėmis dozėmis. Tačiau cinko bisglicinatas dėl švelnios chelatinės formos paprastai sukelia mažiau virškinimo diskomforto nei cinko sulfatas.
Kiek cinko reikia per dieną?
Suaugusiesiems rekomenduojama paros norma yra 8–11 mg cinko. Viršutinė saugi riba — 40 mg per dieną. Konkrečią dozę rinkitės pagal mitybą, gyvenimo būdą ir specialisto rekomendaciją.
Ar cinko bisglicinatas tinka veganams?
Paprastai taip — cinko bisglicinatas yra mineralo ir aminorūgšties glicino junginys, kuris dažniausiai gaminamas be gyvūninės kilmės medžiagų. Vis dėlto prieš įsigydami patikrinkite konkretaus produkto etiketę, nes sudėtis gali skirtis.
Rekomenduojami produktai
Atsakomybės apribojimas: Ši informacija skirta tik švietimo tikslams. Prieš pradedant vartoti papildus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.