Turinys
Trumpai:
- Rutinas – natūralus bioflavonoidas, dažniausiai gaunamas iš grikių, kaparėlių ir citrusinių vaisių žievelių.
- Rutinas labiausiai siejamas su kraujagyslių ir venų palaikymu – jis padeda išlaikyti kapiliarų tvirtumą ir elastingumą.
- Papilduose rutinas dažnai derinamas su vitaminu C, nes abi medžiagos viena kitą papildo.
- Įprastinė dozė – 250–500 mg per dieną; vartodami kraują skystinančius vaistus, pirmiausia pasitarkite su gydytoju.
Rutinas – vienas iš tų natūralių junginių, apie kurį dažniausiai sužinome tik pradėję domėtis kraujagyslių ir venų sveikata. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra rutinas, kaip jis veikia, kokią naudą sieja tyrimai, kur jo rasti maiste ir kaip teisingai vartoti, kad gautumėte didžiausią vertę.
Pagrindinės išvados
- Rutinas – bioflavonoidas, kuris padeda palaikyti kapiliarų tvirtumą ir mažina jų pralaidumą.
- Daugiausia rutino gaunama iš grikių, kaparėlių ir citrusinių vaisių; papilduose jis dažnai derinamas su vitaminu C.
- Vartokite laikydamiesi etiketėje nurodytos dozės; dėl sąveikos su kraują skystinančiais vaistais pirmiausia pasitarkite su gydytoju.
Kas yra rutinas?
Rutinas – natūralus augalinės kilmės junginys, priklausantis flavonoidų grupei. Tiksliau tariant, tai flavonolis – kvercetino glikozidas, kuriame kvercetino molekulė sujungta su cukrumi rutinoze. Jo cheminė formulė C₂₇H₃₀O₁₆, o molekulinė masė apie 610 gramų vienam moliui (PubChem). Flavonoidai – tai didelė augalinių pigmentų grupė, kuri vaisiams, daržovėms ir žiedams suteikia spalvą bei pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.
Pavadinimas kilęs iš augalo rūtos (Ruta graveolens), iš kurio rutinas pirmą kartą ir buvo išskirtas. Istoriškai šis junginys vadintas „vitaminu P“ – nuo anglų kalbos žodžio permeability (pralaidumas), nes buvo pastebėta, kad rutinas mažina kapiliarų pralaidumą ir trapumą. Šiandien „vitaminu P“ jis nebelaikomas, nes neatitinka tikrojo vitamino kriterijų, tačiau šis pavadinimas vis dar pasitaiko senesniuose šaltiniuose.
Farmacijoje naudojamos pussintetinės rutino formos vadinamos rutozidais arba okserutinais. Jos geriau tirpsta vandenyje ir yra geriau įsisavinamos, todėl vaistiniuose preparatuose nuo venų ligų dažniausiai sutinkamas būtent rutozidas, o ne grynas rutinas.
Kaip rutinas veikia organizmą?
Rutinas visų pirma stiprina smulkiausias kraujagysles – kapiliarus – ir mažina jų pralaidumą. Tai reiškia, kad iš kapiliarų į aplinkinius audinius patenka mažiau skysčio, todėl gali sumažėti tinimas ir sunkumo jausmas kojose.
Antra, rutinas veikia kaip antioksidantas. Jis neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie gali pažeisti kraujagyslių sieneles, paspartinti jų senėjimą ir prisidėti prie uždegimo. Saugodamas vidinį kraujagyslių sluoksnį (endotelį), rutinas padeda išlaikyti jų elastingumą. Trečia, tyrimai rodo priešuždegiminį poveikį – rutinas gali sumažinti uždegimą skatinančių medžiagų išsiskyrimą.
Svarbu žinoti, kad gryno rutino biologinis įsisavinimas yra santykinai nedidelis. Didžioji dalis virškinimo trakte suskaidoma ir į kraują patenka kaip kvercetinas bei kiti metabolitai. Būtent todėl daugelyje papildų rutinas derinamas su vitaminu C – jis padeda išlaikyti rutino stabilumą ir sustiprina bendrą poveikį.
Rutino nauda kraujagyslėms ir venoms
Dažniausiai rutinas siejamas su kraujagyslių ir venų palaikymu. Žmonės, kurie ilgai stovi ar sėdi, dažnai skundžiasi sunkiomis, pavargusiomis kojomis, vakare atsirandančiu tinimu ir mėšlungiu. Šie požymiai būdingi lėtiniam venų nepakankamumui – būklei, kai venų vožtuvai nebeatlaiko kraujo spaudimo ir kraujas kaupiasi apatinėse galūnėse.
Rutinas ir jo dariniai (rutozidai) padeda sumažinti šiuos simptomus dviem būdais: stiprindami venų ir kapiliarų sieneles bei mažindami jų pralaidumą. Kai sienelės tvirtesnės, mažiau skysčio prasiskverbia į audinius, todėl sumažėja tinimas ir sunkumo jausmas.
Be to, rutinas naudingas esant kapiliarų trapumui, kuris pasireiškia lengvai atsirandančiomis mėlynėmis ar matomomis smulkiomis kraujagyslėmis, dažnai vadinamomis „voratinklinėmis“ venomis. Stipresni kapiliarai rečiau trūkinėja, todėl sumažėja smulkių kraujosruvų rizika.
Rutinas dažniausiai pasirenkamas šiose situacijose:
- Ilgalaikis darbas stovint ar sėdint, kai vakare tinsta ir sunkėja kojos.
- Polinkis į mėlynes ir smulkių kraujagyslių trapumą.
- Hemorojaus simptomai, susiję su venų sienelių silpnumu.
- Palaikomoji priemonė esant paveldimam venų silpnumui.
Rutinas ir venų varikozė: ką rodo tyrimai
Dėl venų varikozės tyrimų rezultatai yra santūrūs, tačiau daugiausia duomenų sukaupta apie rutozidus – pussintetines rutino formas. Apžvalgose, apibendrinusiose keliasdešimt tyrimų, rutozidai buvo priskirti prie vadinamųjų flebotonikų – medžiagų, kurios padeda palaikyti venų tonusą ir mažinti simptomus (PubMed).
Tyrimų duomenimis, rutozidai gali vidutiniškai sumažinti kojų tinimą, sunkumo ir nuovargio jausmą, palyginti su placebu. Poveikis nėra dramatiškas, tačiau daugeliui žmonių jo pakanka, kad kasdienė savijauta pastebimai pagerėtų. Svarbu pabrėžti, kad rutinas nėra varikozės gydymo priemonė – jis laikomas simptomus lengvinančiu papildu.
Jei varikozė jau pažengusi, verta pasitarti su gydytoju dėl gydymo galimybių, tokių kaip kompresinė terapija ar skleroterapija. Papildai gali būti naudingos papildomos priemonės, tačiau nepakeičia profesionalaus gydymo.
Antioksidacinė ir priešuždegiminė nauda
Kaip flavonoidas, rutinas pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Jis padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kurį sukelia laisvųjų radikalų perteklius. Oksidacinis stresas siejamas su kraujagyslių pažeidimu, priešlaikiniu senėjimu ir daugelio lėtinių ligų rizika.
Rutinas taip pat gali slopinti uždegimą – tyrimai su ląstelėmis ir gyvūnais rodo, kad jis mažina uždegimą skatinančių citokinų gamybą. Šis poveikis papildo kraujagysles saugantį veikimą, nes lėtinis uždegimas yra viena iš kraujagyslių sienelių pažeidimo priežasčių. Daugiau apie panašiai veikiančius antioksidantus skaitykite straipsnyje apie resveratrolį.
Dėl šių savybių rutinas dažnai įtraukiamas į antioksidantų kompleksus kartu su kitais flavonoidais ir vitaminais. Nors dauguma duomenų gauta iš laboratorinių ir gyvūnų tyrimų, šie duomenys leidžia rutiną laikyti vertingu kraujagyslių apsaugos papildu.
Kur gausu rutino: maisto šaltiniai
Rutinas natūraliai randamas įvairiuose augaliniuose maisto produktuose. Vienas gausiausių šaltinių – kaparėliai: juose rutino koncentracija yra itin didelė, gerokai didesnė nei daugumoje kitų maisto produktų. Tačiau kasdien suvalgyti daug kaparėlių yra nelengva, todėl praktiškai rutino paprasčiau gauti derinant įvairius produktus arba renkantis papildą.
Daug rutino taip pat yra grikiuose ir grikių produktuose, citrusinių vaisių žievelėse, obuoliuose, šparaguose, juodosiose alyvuogėse, šeivamedžio uogose ir rooibos arbatoje. Grikiai lietuviams ypač pažįstami – grikių košė ir grikiai kaip garnyras gali tapti natūraliu rutino šaltiniu kasdienėje mityboje. Įprasta mityba gali suteikti tam tikrą kiekį rutino, tačiau norint konkretaus palaikomojo poveikio, dažnai renkamasi papildai, kuriuose dozė yra didesnė ir tikslesnė.
Verta atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis rutino yra žievelėse ir išoriniuose augalo sluoksniuose, todėl lupdami vaisius prarandame dalį šio junginio.
Rutinas su vitaminu C — kodėl jie derinami
Rutinas ir vitaminas C – viena dažniausių derinių papilduose. To priežastis paprasta: abi medžiagos papildo viena kitą. Vitaminas C padeda išlaikyti rutino stabilumą ir gerina jo įsisavinimą, o kartu abu stiprina kapiliarų sieneles ir palaiko kolageno – svarbiausio kraujagyslių struktūrinio baltymo – gamybą.
Be to, vitaminas C pats savaime yra galingas antioksidantas ir prisideda prie kraujagyslių sveikatos. Todėl šis derinys dažnai rekomenduojamas žmonėms, kurie nori palaikyti kraujotaką ir mažinti sunkumo jausmą kojose. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje apie vitaminą C, o norėdami papildyti atsargas, rinkitės vitaminą C 150 g.
Rinkdamiesi papildą atkreipkite dėmesį, kad etiketėje būtų nurodyta tiksli rutino (ar rutozido) ir vitamino C dozė. Standartizuoti ekstraktai, kuriuose nurodytas veikliosios medžiagos kiekis, paprastai yra patikimesni nei neaiškios sudėties mišiniai.
Kaip vartoti rutiną?
Įprastinė rutino dozė papilduose yra 250–500 mg per dieną. Tyrimuose su rutozidais naudotos ir didesnės dozės – iki 1000 mg vienu kartu, o kai kuriais atvejais ir daugiau, tačiau tokias dozes turėtų parinkti gydytojas.
Rutiną geriausia vartoti valgio metu – taip sumažinamas galimas skrandžio diskomfortas, o įsisavinimas būna geresnis. Daugelis vartoja kartu su vitaminu C ryte arba per pietus. Svarbiausia – reguliarumas: geriau pastovi mažesnė dozė kasdien, nei didelė dozė retkarčiais.
Kiek laiko vartoti? Poveikis kraujagyslėms kaupiasi palaipsniui, todėl paprastai rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip 4–8 savaites ir stebėti savijautą. Ilgalaikiam vartojimui rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Maksimali saugi dozė nėra tiksliai nustatyta, tačiau ilgalaikiuose tyrimuose rutozidai iki 1000–2000 mg per dieną buvo gerai toleruojami. Vis dėlto nereikėtų viršyti etiketėje nurodytos dozės be specialisto rekomendacijos.
Šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės
Rutinas paprastai yra gerai toleruojamas, o rimtas šalutinis poveikis pasitaiko retai. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti lengvas skrandžio diskomfortas, pykinimas ar galvos skausmas, ypač vartojant didesnes dozes nevalgius.
Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims rekomenduojama prieš vartojimą pasitarti su gydytoju, nes saugumo duomenų šioms grupėms yra mažai. Dauguma šalutinių poveikių išnyksta sumažinus dozę arba pradėjus vartoti papildą valgio metu.
Jei pastebėjote alerginę reakciją – bėrimą, niežulį ar patinimą – nutraukite vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
Sąveika su vaistais
Rutinas gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų, tokių kaip varfarinas ar aspirinas, poveikį. Jei vartojate šiuos vaistus, prieš pradėdami vartoti rutiną būtinai pasitarkite su gydytoju.
Atsargumo reikia ir vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus, nes rutinas gali papildomai veikti kraujotaką. Dėl bet kokio derinio su vaistais geriausia pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Visada informuokite gydytoją apie visus vartojamus papildus, o ne tik vaistus.
Dažniausi klausimai
Ar rutinas padeda nuo venų varikozės?
Rutinas nelaikomas varikozės gydymo priemone, tačiau jis gali padėti sumažinti tokius simptomus kaip sunkumo jausmas, tinimas ir nuovargis kojose. Tai simptomus lengvinanti, o ne ligą gydanti medžiaga.
Kuo rutinas skiriasi nuo kvercetino?
Rutinas yra kvercetino glikozidas – tai reiškia, kad prie kvercetino molekulės prijungtas cukrus rutinozė. Virškinimo trakte rutinas iš dalies virsta kvercetinu, todėl jų poveikis iš dalies sutampa, tačiau rutinas labiau siejamas su kapiliarų ir venų palaikymu.
Ar rutiną galima vartoti su vitaminu C?
Taip, šis derinys yra vienas populiariausių ir logiškiausių. Vitaminas C padeda išlaikyti rutino stabilumą ir papildo jo poveikį kraujagyslėms.
Kada geriausia vartoti rutiną?
Rutiną geriausia vartoti valgio metu, kad sumažėtų galimas skrandžio diskomfortas ir pagerėtų įsisavinimas. Konkretus paros laikas nėra kritinis – daugelis renkasi rytą arba pietus.
Rekomenduojami produktai
Norintiems palaikyti kraujagyslių ir venų sveikatą, verta atkreipti dėmesį į šiuos staystrong.lt produktus:
Atsakomybės apribojimas: Ši informacija skirta tik švietimo tikslams. Prieš pradėdami vartoti papildus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
