Melisa: nauda ramybei, miegui ir virškinimui

Trumpai:

• Melisa – citrina kvepianti vaistažolė, tradiciškai vartojama ramybei, miegui ir virškinimui.
• Pagrindinė veiklioji medžiaga – rozmarino rūgštis, turinti antioksidacinį ir švelnų raminamąjį poveikį.
• Dažniausiai geriama kaip arbata arba vartojama kapsulėmis; pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl dozės.

Melisa (Melissa officinalis) – viena seniausiai žinomų raminančių vaistažolių Europoje. Ji kvepia citrina, auga beveik kiekviename darže, o arbata iš jos lapų šimtmečius geriama prieš miegą ar įtemptą dieną. Šiame straipsnyje apžvelgiame, ką apie melisos naudą sako mokslas, kam ji tinka ir kaip ją saugiai vartoti.

Kas yra melisa?

Melisa (Melissa officinalis) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis notrelinių (Lamiaceae) šeimai, tai pačiai, kuriai priklauso mėtos ir čiobreliai. Lietuvoje ji dar vadinama citrinine melisa arba vaistine melisa, o citrinos kvapą jai suteikia lakūs eteriniai aliejai – citralis ir citronelalis.

Augalas užauga 30–80 cm aukščio, turi šviesiai žalius, šiek tiek dantytus lapus, kuriuos patrynus pirštais juntamas ryškus citrinos kvapas. Vasarą melisa pražysta smulkiais baltais ar šviesiai gelsvais žiedeliais, kuriuos ypač mėgsta bitės.

Lapuose gausu polifenolinių junginių. Svarbiausias iš jų – rozmarino rūgštis, kuri sudaro iki kelių procentų sausos žaliavos masės ir yra laikoma pagrindine veikliąja medžiaga. Taip pat randama eugenolio, flavonoidų ir taninų, kurie prisideda prie bendro augalo poveikio.

Šios žolės vardas kilęs iš graikų kalbos žodžio „melissa“, reiškiančio bitę – bitės labai mėgsta jos žiedus. Kaip vaistažolė melisa naudojama nuo antikos laikų: senovės graikai ir romėnai vertino ją dėl raminančio poveikio ir citrinos aromato, o vėliau ji buvo auginama vienuolynų soduose visoje Europoje.

Melisa ramybei ir stresui

Melisa yra viena populiariausių vaistažolių, kai kalbama apie nervinę įtampą ir stresą. Europos vaistų agentūra (EMA) pripažįsta jos tradicinį vartojimą lengvai nervinei įtampai ir streso sukeltam diskomfortui malšinti.

Liaudies medicinoje ši žolė šimtmečius buvo pirmasis pasirinkimas, kai prireikdavo nuraminti nervus ar pagerinti nuotaiką. Šiandien melisa dažnai derinama su valerijonu ar apyniais raminančiuose mišiniuose.

Viename tyrime dalyviams, vartojusiems melisos ekstraktą, laboratorinėmis sąlygomis sukeltas stresas buvo juntamas silpniau – jie liko ramesni ir dėmesingesni nei placebo grupės dalyviai. Mokslininkai šį poveikį sieja su rozmarino rūgštimi, kuri laboratoriniais tyrimais švelniai slopina fermentą, skaidantį GABA – neuromediatorių, padedantį nervų sistemai atsipalaiduoti.

Jei ieškote papildomos paramos ramybei, verta atkreipti dėmesį ir į L-teaniną – aminorūgštį, kuri palaiko atsipalaidavimą nesukeldama mieguistumo.

Melisa miegui

Melisa dažnai geriama vakare kaip raminanti arbata prieš miegą. Tradicinis vartojimas grindžiamas švelniu raminamuoju poveikiu, kuris padeda lengviau užmigti ir sumažina naktinį nerimastingumą.

Viename nedideliame bandomajame tyrime žmonėms, kenčiantiems nuo lengvo nerimo ir miego sutrikimų, melisos lapų ekstraktas pagerino miego kokybę ir sumažino nerimo simptomus. Rezultatai yra daug žadantys, tačiau norint juos patvirtinti, reikia papildomų tyrimų.

Dažnai melisa derinama su kitais raminančiais augalais – valerijonu, pasiflora ar ramunėlėmis. Tokiuose deriniuose švelnus šios žolės poveikis papildo stipresnes vaistažoles ir padeda sukurti ramesnę vakaro rutiną.

Norint geriausių rezultatų, verta melisos arbatą įtraukti į ramesnį vakaro ritualą – pritemdyti šviesą, atidėti ekranus ir leisti organizmui natūraliai pasiruošti poilsiui. Pati žolė nepakeis miego higienos, tačiau gali ją maloniai papildyti.

Miegui palaikyti taip pat gali tikti GABA arba magnis – abu dažnai derinami su melisa raminančiose formulėse.

Melisa nuotaikai ir nerimui

Ankstyvieji tyrimai rodo, kad melisa gali švelniai gerinti nuotaiką. Tyrime su sveikais jaunais savanoriais vienkartinė melisos ekstrakto dozė pakėlė nuotaiką ir sustiprino ramybės pojūtį, o didesnės dozės siejosi su didesniu atsipalaidavimu.

Melisos aromatas taip pat vertinamas aromaterapijoje – manoma, kad citrinos kvapas pats savaime gali padėti atsipalaiduoti ir nusiteikti ramiau. Štai kodėl eterinis melisos aliejus dažnai randamas raminančių mišinių sudėtyje.

Kasdienėje rutinoje melisa gali tapti maloniu įpročiu – puodelis arbatos po pietų arba vakare padeda trumpam sustoti ir atsikvėpti, o tai jau savaime mažina įtampą.

Svarbu pabrėžti: melisa nėra vaistas nuo nerimo ar depresijos. Ji gali būti pagalbinė priemonė kasdienei įtampai mažinti, tačiau sunkesniems simptomams būtina specialisto konsultacija.

Melisa virškinimui

Tradiciškai melisa vartojama ir virškinimo negalavimams – pilvo pūtimui, spazmams ir diskomfortui po valgio. EMA pripažįsta jos tradicinį vartojimą lengviems virškinimo trakto spazminiams sutrikimams malšinti.

Manoma, kad šį poveikį lemia eterinių aliejų ir polifenolių derinys, kuris padeda atpalaiduoti lygiuosius virškinamojo trakto raumenis. Melisos arbatą patogu gerti po sunkaus valgio arba kai skrandis reaguoja į įtampą.

Pilvo spazmai dažnai susiję su įtampa – kai nerimaujate, virškinamasis traktas įsitempia. Melisa, veikdama ir nervų sistemą, ir lygiuosius raumenis, padeda šią įtampą sumažinti iš karto dviem kryptimis. Arbatą galima gerti šiltą arba atvėsintą – šiltas gėrimas papildomai ramina skrandį, o šaltas gaivina karštą dieną.

Melisa koncentracijai ir atminčiai

Įdomu tai, kad melisa siejama ne tik su ramybe, bet ir su pažintinėmis funkcijomis. Tyrimuose pastebėta, kad melisos ekstraktas gali pagerinti dėmesį ir atmintį, o kartu išlaikyti ramybę – be raminamiesiems būdingo mieguistumo.

Dėl šios savybės melisa kartais vadinama „ramybės be mieguistumo“ žolele – ji gali padėti išlikti susikaupusiam net tada, kai aplink daug triukšmo ir blaškančių veiksnių.

Šią žolę kartais derina su kitomis koncentraciją palaikančiomis medžiagomis. Vis dėlto šie duomenys yra pradiniai – norint patvirtinti poveikį, reikia ilgesnių ir didesnių tyrimų.

Melisa antioksidacinei apsaugai

Rozmarino rūgštis yra žinoma kaip stiprus augalinis antioksidantas. Ji padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilias molekules, kurios gali pažeisti ląsteles ir prisidėti prie oksidacinio streso.

Rozmarino rūgštis kartu su flavonoidais suteikia melisai „apsaugančios“ vaistažolės reputaciją. Tačiau antioksidacinį poveikį organizme sunku tiksliai įvertinti – jis ne visada tiesiogiai perkeliamas iš mėgintuvėlio į žmogų.

Laisvųjų radikalų perteklius siejamas su lėtiniu uždegimu ir senėjimo procesais. Vienas natūralių būdų palaikyti organizmo apsaugines sistemas – augalinės medžiagos, kurių gausu melisoje.

Nors mokslininkai dar tiria, kiek šių junginių iš tiesų įsisavina organizmas, reguliarus augalinių medžiagų vartojimas su maistu ir gėrimais yra saugus būdas papildyti kasdienę mitybą.

Kaip vartoti melisą?

Melisą galima vartoti keliais būdais – arbata, kapsulėmis, tinktūra arba šviežiais lapais. Populiariausias ir švelniausias – arbata.

• Arbata: 1,5–4,5 g džiovintų lapų užpilkite 150 ml verdančio vandens, palaukite 5–10 minučių ir gerkite 1–3 kartus per dieną.
• Kapsulės: dažniausiai 300–600 mg ekstrakto per dieną; laikykitės ant pakuotės nurodytos dozės.
• Tinktūra: 2–6 ml per dieną, atskiesta vandeniu; tikslų kiekį rinkitės pagal produkto etiketę.

Kada geriausia vartoti? Dėl raminančio poveikio melisą patogu gerti popiet arba vakare, prieš miegą. Kiek laiko? Tradiciškai melisa vartojama kursais, tačiau ilgesnį vartojimą verta aptarti su gydytoju. Maksimali dozė: neviršykite ant pakuotės nurodyto kiekio – didesnės dozės neduoda papildomos naudos, o tik didina nepageidaujamų poveikių riziką.

Pirmą kartą bandydami, pradėkite nuo arbatos ir mažesnės dozės – taip lengviau įvertinti, kaip organizmas reaguoja. Rinkdamiesi džiovintą žaliavą, atkreipkite dėmesį į kokybę – geriausia, kai lapai išlaikę žalią spalvą, aromatingi ir be priemaišų. Kapsules ar tinktūrą verta pirkti iš patikimų gamintojų ir laikytis ant pakuotės nurodytos dozės.

Jei norite paruoštos formos, ramybei ir miegui gali tikti natūralus miego kompleksas, kurio sudėtyje – ir melisos ekstraktas.

Šalutinis poveikis ir saugumas

Melisa paprastai gerai toleruojama, o šalutinis poveikis pasitaiko retai. Kai kuriems žmonėms ji gali sukelti lengvą mieguistumą arba virškinimo diskomfortą.

Būkite atsargūs, jei vartojate raminamuosius vaistus ar skydliaukės hormonus – melisa teoriškai gali stiprinti jų poveikį. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu duomenų nepakanka, todėl melisos papildų verta vengti arba pirmiausia pasitarti su gydytoju.

Pastebėję neįprastus simptomus ar alergines reakcijas, vartojimą nutraukite ir pasikonsultuokite su specialistu. Kaip ir su visais papildais, svarbiausia laikytis rekomenduojamos dozės ir neviršyti ant pakuotės nurodyto kiekio.

Melisa mityboje ir arbatoje

Melisa – ne tik vaistažolė, bet ir virtuvėje naudojamas augalas. Švieži lapai tinka salotoms, žuvies patiekalams, desertams ir gėrimams pagardinti; jie suteikia subtilų citrinos skonį be rūgštumo.

Paprasčiausia pradėti nuo melisos arbatos. Užplikyti galima tiek šviežius, tiek džiovintus lapus, o skoniui praturtinti tinka medus ar citrinos griežinėlis. Arbatą patogu gerti vakare kaip dalį raminančios rutinos.

Ši žolė taip pat dera prie žaliosios arbatos mišinių, limonadų ir kokteilių – šviežias lapelis suteikia gaivų citrinos poskonį ir subtilų aromatą be jokio dirbtinio priedo.

Dažniausi klausimai

Ar melisa sukelia mieguistumą? Melisa turi švelnų raminamąjį poveikį, todėl kai kuriems žmonėms gali sukelti lengvą mieguistumą. Jei reikia vairuoti, pradėkite nuo mažos dozės ir stebėkite savijautą.

Kiek melisos arbatos galima išgerti per dieną? Tradiciškai geriama 1–3 puodeliai per dieną. Laikykitės šio kiekio ir nevartokite papildų didesnėmis dozėmis, nei nurodyta ant pakuotės.

Ar melisa sąveikauja su vaistais? Melisa gali sąveikauti su raminamaisiais ir skydliaukės hormonų preparatais. Jei vartojate vaistus, prieš pradėdami melisos kursą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Kas geriau – melisos arbata ar kapsulės? Arbata patogi ir švelni, tačiau joje sunku tiksliai išmatuoti dozę. Kapsulės patogios, kai norisi pastovaus kiekio – rinkitės tai, kas geriau tinka jūsų rutinai.

Ar melisa tinka nėštumo metu? Dėl duomenų stokos nėštumo metu melisos papildų geriau nevartoti be gydytojo pritarimo.

Ar galima melisą derinti su kitomis žolelėmis? Taip, melisa gerai dera su valerijonu, pasiflora, ramunėlėmis ir mėta. Vis dėlto derindami kelias raminančias žoleles, pradėkite nuo mažesnių dozių ir stebėkite, kaip reaguoja organizmas.

Susiję straipsniai

• Triptofanas: 7 naudos nuotaikai, miegui ir nervų sistemai
• Ashwagandha: 7 naudos stresui, energijai ir sveikatai
• Rhodiola Rosea: 7 naudos stresui, energijai ir sveikatai

Rekomenduojami produktai